Day 9

Išvažiuodama visiems sakiau, kad esu rami, nes jei mane bandys išnaudoti, tai su savo anglų kalbos žiniomis lengvai susirasiu administratorės darbą kokiam hostely, juolab, kad su jaunais keliautojais bendrauti aš mėgstu. Tačiau, kai šiandien aplankiau hostely dirbančią draugę jos darbo vietoje - supratau, kad tokio darbo nenorėčiau. Na, bent vasaros metu, kai turistai plaukia šniūrais, gauni pasikartojančius klausimus iš tinginčių naudotis google paslaugomis, o dar viena akim turi žiūrėti į įeinančius pro duris, kad neįsmuktų koks vagis. Ir viską turi daryti nepriekaištingai, nes neduok die klientas ims ir paliks neigiamą atsiliepimą visagaliam internete, už ką bosas tikrai nepaglostys. Ir tai ne šiaip prielaidos, kas gali nutikti. Šiaip labai gudriai merginai (vien šešios įvaldytos kalbos ką reiškia) jau pasitaikė ir apsivogusių svečių, ir teko iš atlyginimo grąžinti kasoje trūkstamus nemažus pinigėlius. Tuo tarpu mano dabartinis darbiukas kol kas atrodo net ne geresnė blogybė iš dviejų, o visai geras reikalas! Smagu, kai tavo pareiga tiesiog padėti buityje mieliems, geranoriškiems žmonėms. Tokiam per daug mąstančiam žmogeliui, kaip aš, labai sveika, kai prasmės toli ieškoti nereikia, nes nuo susvetimėjimu su darbu anoniminiam kapitalistui turbūt akimirksniu likčiau užkapota egzsistencinių klausimų.